Ilgiausias dominikonų maršrutas Lietuvoje, kuris driekiasi nuo Trakų apylinkių iki Žemaitijos, atskleidžia ordino veiklą skirtingose istorinėse ir kultūrinėse šalies dalyse, parodydamas, kad dominikonų ordinas veikė ne tik kaip miestų vienuolynų bendruomenė, bet ir buvo plataus regioninio tinklo dalis. Šiame kelyje susitinka perimtos šventovės, formacijos ir studijų centrai, parapijos ir liaudies pamaldumo vietos. Maršrutas liudija tiek dominikonų klestėjimą XVII–XVIII a., tiek nuosekliai carinės ir sovietinės valdžių ardytą jų veiklą. Ilgiausiame kelyje galima pamatyti ir išlikusį paveldą, ir vietas, kur dominikonų buvimą žymi tik istorinė atmintis. Tai kelias keliautojams, norintiems suprasti dominikonų vaidmenį bendrai visoje Lietuvoje, ne tik atskiruose miestuose.
Rykantų bažnyčia
XVI a. antroje pusėje Rykantuose pastatyti mūriniai kalvinistų maldos namai.
XVIII a. daugiau kaip 100 metų nenaudota šventovė perduota Trakų dominikonams, kurie iki XIX a. vidurio administravo vietos parapiją.
Rykantai yra viena retų vietų Lietuvoje, kur protestantiška šventovė pritaikyta katalikiškai liturgijai.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
Kazokiškių bažnyčia
Kazokiškės priklausė Paparčių dominikonų vienuolyno žemės valdai.
Vietos sielovadą dominikonai vykdė iki 1864 m.
XVIII a. pab. pastatyta vėlyvojo baroko bažnyčia.
Kazokiškių priklausomybė Paparčių dominikonams rodo, kad vienuolynas administravo ne tik savo centrą, bet ir jam pavaldžias aplinkinių vietovių bažnyčias.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
Paparčių dominikonų vienuolynas
Dominikonų vienuolynas ir šv. Stanislovo bažnyčia Paparčiuose įkurti 1649 m.
Tai vienas svarbesnių Lietuvos provincijos konventų, prie kurio veikė parapija, buvo noviciatas ir vienuolyno studijų namai.
1864 m. carinė valdžia uždarė vienuolyną, kurį pavertė kareivinėmis.
Vėliau apleistas ir sunykęs pastatas nugriautas.
Dabar teritorija sutvarkyta, pažymėti buvusių vienuolyno ir bažnyčios kontūrai.
Paparčiai – vienas svarbiausių dominikonų formacijos centrų, rengusių brolius visai Lietuvos provincijai.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
Paparčių dominikonų vienuolyno kapinių koplyčia
Pastatyta kairiajame Žiežmaros upelio krante XVIII a. II pusėje.
Restauravimo metu (2020 m.) buvo atkurti fasado dekoratyviniai elementai –
kartu su polichrominiu dekoru tai leidžia geriau suvokti autentišką XVIII a. kapinių koplyčios meninį stilių.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
Kauno dominikonų vienuolynas
Dominikonų vienuolynas ir Švč. Kristaus Kūno bažnyčia Kaune įkurti 1631 m.
1845 m. vienuolyną panaikino carinė valdžia, o bažnyčią pavertė stačiatikių cerkve.
Sovietmečiu pastate veikė kino teatras.
Kauno dominikonų bažnyčia yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip sakraliniai pastatai XIX–XX a. sistemingai sekuliarizuoti.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
Raseinių dominikonų vienuolynas
Raseinių dominikonų vienuolynas įkurtas 1642 m. vyskupo Jurgio Tiškevičiaus fundacija. Kartu perduota Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija.
XVII a. pastatytas mūrinis vienuolyno ansamblis, kuriame veikė ir studijų namai.
1886 m. vienuolyną uždarė carinė valdžia.
Padedant dominikonams lietuviams iš Jungtinių Amerikos Valstijų, 1932 m. vienuolynas atnaujintas kaip ordino centras Lietuvos Respublikoje.
1940 m. jį uždarė sovietinė valdžia.
Raseiniai tapo svarbia dominikonų atgimimo vieta tarpukario Lietuvoje, nors šis etapas truko vos kelerius metus.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
Žemaičių Kalvarija
Žemaičių Kalvarija (anksčiau Gardai) yra viena svarbiausių krikščioniškų vietų Lietuvoje ir Žemaitijoje.
1636 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius įkūrė dominikonų vienuolyną, kuriam perdavė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapinę bažnyčią.
Tuo metu suformuota 19 Kryžiaus kelio koplyčių.
Mūrinė bažnyčia užbaigta 1822 m.
Nuo 1778 m. dominikonai vadovavo prie vienuolyno įkurtai gimnazijai.
1889 m. carinė valdžia uždarė vienuolyną – paskutinį Lietuvoje dominikonų vienuolyną.
Žemaičių Kalvarija tapo dominikonų pamokslavimo ir liaudies pamaldumo centru.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
Glitiškių vienuolynas ir bažnyčia
Apie 1700 m. Glitiškėse įkurtas dominikonų vienuolynas ir Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia, priklausę dominikonams observantams iš šv. Liudviko Bertrando kongregacijos.
1755 m. observantai, netekę Vilniaus Kalvarijos, palaipsniui silpnino savo veiklą šiame centre.
1775 m. vienuolynas buvo perduotas atgailos kanauninkams.
Apie 1800 m. kompleksą perėmė šv. Vincento Pauliečio misionieriai.
Glitiškės buvo vienas iš nedaugelio Lietuvoje veikusių dominikonų observantų centrų, priklausiusių ne Lietuvos provincijai.
Glitiškėse neliko materialių dominikonų buvimo pėdsakų, kuriuos būtų galima apžiūrėti.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
