Pietinis kelias – dominikonų maršrutas Lietuvoje, vedantis per vietas, kuriose XVII–XIX a. ordinas formavo religinį, švietėjišką ir bendruomeninį gyvenimą. Jis apima tiek ankstyvuosius dominikonų centrus, tiek vėlyvus ir trapius jų buvimo pėdsakus, atsiradusius politinių lūžių laikotarpiu. Šis kelias parodo, kaip jungdamas vienuolynus, parapijas, mokyklas ir ligonines dominikonų ordinas veikė regionuose. Pietiniame kelyje atsiskleidžia ir ordino likimas carinės valdžios laikotarpiu – masinis vienuolynų uždarymas ir pastatų paskirties keitimas. Maršrute taip pat minimas Virbalis, kur dominikonai veikė, tačiau šiandien materialiųjų buvimo ženklų nebėra, nes vienuolyno ir bažnyčios ansamblis visiškai sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metu. Šis kelias kviečia apžiūrėti išlikusį dominikonų istorijos paveldą.
Šumsko dominikonų bažnyčia ir vienuolynas
1696 m. Šumske įkurti dominikonų vienuolynas ir šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia Šumskų giminės fundacija.
XVIII a. antroje pusėje pastatyta mūrinė bažnyčia.
1857 m. vienuolyną uždarė carinė valdžia, o 1866 m. bažnyčia paversta stačiatikių cerkve, kuri veikė iki 1917 m.
Šalia bažnyčios palaidotas tėvas Jonas Domininkas Grigaitis (1914–2012), kuris čia sovietmečiu apie 20 metų ėjo klebono pareigas.
Atkūrus nepriklausomybę buvo vienintelis gyvas dominikonas, vienuolišką gyvenimą pradėjęs dar prieškario Lietuvoje.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
Trakų dominikonų vienuolynas
1678 m. Trakuose, pusiasalio pilies teritorijoje, Oginskių fundacija įkurtas dominikonų vienuolynas.
Mūrinė bažnyčia sunaikinta 1794 m. karo metu.
Dominikonai pritaikė likusias šonines navas vienuolynui ir mažai bažnyčiai.
1864 m. uždarytas vienuolynas.
Dabar buvusio vienuolyno patalpose veikia muziejus.
Tai vienas retų atvejų Lietuvoje, kai vienuolynas veikė tiesiogiai pilies erdvėje, derindamas religinę ir gynybinę funkcijas.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
Aukštadvario dominikonų vienuolynas
1629 m. Aukštadvaryje įkurti dominikonų vienuolynas ir šv. Dominyko bažnyčia.
1832 m. carinė valdžia panaikino vienuolyną ir parapiją.
1843 m. bažnyčia paversta cerkve.
1909 m. kitoje vietoje pastatyta nauja katalikų bažnyčia.
Šiuo metu buvusio vienuolyno pastate veikia socialinės globos namai.
Aukštadvaris buvo vienas ankstyviausių dominikonų centrų Pietų Lietuvoje, formavęs religinį šio didelio regiono gyvenimą.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
Paluknio koplyčia
Nuo XVIII a. pab. Paluknyje veikė koplyčia, priklausiusi Senųjų Trakų parapijai.
Apie 1860 m. jos administratoriumi tapo dominikonas Česlovas Falkovskis († 1885). Jo kapas yra senosiose kapinėse šalia koplyčios.
Uždarius vienuolynus pavieniai broliai toliau vykdė sielovadą mažose bendruomenėse.
📍 Vietos nuoroda
Merkinės dominikonų vienuolynas
1607 m. Merkinėje įkurtas trečias Lietuvoje dominikonų vienuolynas ir pradėjo veikti šv. Kazimiero bažnyčia.
Panaikinus jėzuitų ordiną, 1773 m., dominikonams perduota valdyti vietos kolegiją, kuri vėliau tapo gimnazija.
Vienuolynas panaikintas 1832 m., galiausiai nugriautas ir pastatų kompleksas.
Merkinė buvo svarbus dominikonų švietimo centras, perėmęs akademinę jėzuitų tradiciją.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
Liškiavos dominikonų vienuolynas
Dominikonų vienuolynas ir Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Liškiavoje įkurti 1694 m.
Barokinis vienuolyno ansamblis formuotas po 1741 m.
Apie 1814 m. vienuolynas galutinai panaikintas.
Liškiavos vienuolyno architektūra reprezentuoja brandųjį baroką Lietuvoje.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
Virbalio dominikonų vienuolynas
1843 m. Virbalyje įkurti dominikonų vienuolynas ir šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia.
1819 m. konventas uždarytas, o bažnyčia tapo parapine šventove.
1944 m., vykstant Antrajam pasauliniam karui, dominikonų ansamblis visiškai sunaikintas.
Šiuo metu Virbalyje neliko materialių dominikonų buvimo pėdsakų, kuriuos būtų galima apžiūrėti.
Tai viena iš tų retų Lietuvos vietų, kur dominikonų buvimas žinomas tik iš archyvinių šaltinių.
📍 Vietos nuoroda
🔗 Išsamiau
